Tai keleto iš mūsų klientų atsiliepimai. Tikimės, kad po kelionės jais pasidalinsite ir jūs!
Arnoldas, keliavo 2011 kovą
Noriu padėkoti už tikrai fainas atostogas ir neužmirštamus įspūdžius. Visa kelionės organizacija tikrai sklandi, nuosekli, sąžininga ir t.t. Viduryje turo netgi skambino iš ofiso ir teiravosi ar tikrai viskas gerai, ar mes patenkinti. Pradžioje buvo šiek tiek streso, kad keliaujame dviese, bet visa tai persvėrė patogumas. Mašiniukas, vairuotojas tik mums! Jokių užsilaikymų, jokio niurzgėjimo iš aplinkinių (ko neišvengtum kai grupė didesnė). Vienu žodžiu - tik geriausi atsiliepimai. Noriu padėkoti vairuotojui Randhir Singh. Santūrus, paslaugus, punktualus. Geras vairuotojas, malonus žmogus. Firma turi labai saugoti toki darbuotoją.
Danguolė,keliavo2011sausį
Kaip kelionės palydovus, „ pasiėmiau“ indišką labas - „ namaste“ ir lietuvišką šypseną, pradėjau keliauti, domėtis, ragauti ir pažinti....
Maršrutas – Indijos simboliai, aplankėme: Delis - Džaipuras - Ranthambore - Agra - Jhansi - Orchha - Khajuraho - Varanasis – Delis
Indijoje - vyrauja meilė ir taika - meilė dievui, meilė žmogui, meilė Gangui, meilė gyvūnui ir visam kas gyva…tai neatsiejama…
Varanasyje – Indijos kultūros ir religijos lopšyje, mane užplūdo ramybės ir susikaupimo jausmas, jaučiau harmoniją tarp žmonių, gyvūnų, žemės ir vandens.
Oras – sausio mėnesyje - pats tas pažintinei kelionei – naktys vėsokos, dienos nekarštos, Varanasyje buvo kiek šilčiau, + 24 Cº.
Apgyvendinmas - Viešbučiai - *** - labai kruopščiai atrinkti, visiškai tenkino mano lūkesčius, netgi nebuvo laiko išnaudoti visų siūlomų paslaugų – kaip pasipliuškenti baseine ar pasimėgauti saulės spinduliais…
Maistas – dieviškas – Indijos virtuvė – įv. aštrūs ir labai gardūs patiekalai , o jei dar prie jo turi atsivežtinio viskio „pleškutę“ - tai iš vis „ super“, o kur dar tradicinė indiška arbata masala – kai į stalą patiekiama su papildomu cukraus maišeliu ir jauno padavėjo šypsena...
Transportas – išbandėmė visas transporto priemones, nuo rikšos iki lėktuvo, įspūdingiausia priemonė tuk-tukas – transporto spūstyje nardo it žuvis vandenyje, Khajurahe viengubame tuk-tuke važiavome kartu su vairuotoju dešimt žmonių, vietos užteko visiems, tilpo ir mūsų juokas ir pirkiniai...
Gidai – pas mus buvo įvairaus profesinio lygio, ir vieni labai gerai, kiti patenkinamai kalbėjo tiek angliškai, tiek rusiškai, bet nuo to mano keliones įspūdžiai nenukentėjo.
Patarimai, renkantis kelionę per Gets Holidays:
» jeigu esate suinteresuoti aplankyti visus programoje numatytus objektus, sekite programą,
» jeigu norite sutaupyti laiko, venkite gidų siūlomų prezentacijų kilimų bei šilko audimo fabrikuose, tiesiog tą laiką skirkite asmeninėms reikmėms.
Vilma, keliavo 2010 gruodį
Kalbant apie kompaniją, tai galime atsiliepti tik labai ir labai gerai: puikiai parinkti viešbučiai , beveik visur geri gidai (tik Agroje gidas šiek tiek buvo per senas ir jo kalbėjimo maniera ne kokia – sunku buvo suprasti). Kelionės metu teko bendrauti su Atulu Saxena – iš tiesų puikiai dirba. Kai reikėjo šiek tiek pakoreguoti maršrutą – tai atliko be didelių problemų.
Turėjom ir labai fainą vairuotoją Ashok Kumar. Su juo keliavom daugiau nei savaitę. Tai paslaugus, draugiškas, rūpestingas ir turintis, kaip mes sakėm, lietuvišką humoro jausmą žmogus. Jei kas važiuotų ir reiktų nemažai keliauti automobiliu tai tikrai drąsiai rekomenduotume jį.
Gitana, keliavo 2010 lapkritį
Jūsų kompaniją galiu rekomenduoti visiems, be jokio susimąstymo. Šauniai viskas suorganizuota, pilnas aptarnavimas, komfortas, jokių nukrypimų.
Galiu drąsiai parašyti, kad netiesa apie Indijos žmonių vėlavimus - su GetsHolidays niekur niekas nevėlavo!!
Vairuotojui iš Delio - atskiras pagyrimas. Kad ir nelabai kokia anglų kalba, bet labai stengėsi paaiškinti, parodyti. Vairavimo įgūdžiai puikūs, mandagus, suprantantis jumorą, 'intelektualus' vairavimas - jokių staigių stabdymų, bereikalingų signalo maigymų. Visada atidaromos durelės keleiviams, visada mašina švari, kvepianti. Tikrai pirmas įspūdis buvo puikus. Jau vien tai, kad pakeleivingoje kavinėje, kurioje prašėme sustoti, pats savo rankomis valė indus, pjaustė daržoves, patikrino, ar tikrai viskas gerai ir švariai gaminama!! Kitus vairuotojus vertinome pagal pirmąjį Tiesa, vairuotojas iš Varanasio irgi buvo puikus, tik supratimas kitoks apie vairavimą - signalas netilo, mašina ne tokia švari, bet kaip vairuotojas - idealus ypač Varanasyje!! Tokiame eisme kitaip turbūt ir neįmanoma vairuoti. Mes svarstėme, kaži kiek metrų mes būtume pavažiavę, jei patys vairuotume. Tikrai teko daug kur vairuoti - ir Stambulas, ir Palermas, ir Kuba, ir dar daug kur, bet tokių eismo sąlygų dar neteko matyti. Vairavimas - įspūdingas.
Gidai tikrai visur puikūs, paslaugūs, rusakalbiai gidai - reikėtų paminėti Agroje, puikiai kalbantis, labai daug papasakojo apie Indijos kultūrą, paprastų žmonių gyvenimą, Kajuraho - labai dvasingas, gal ir nelabai puikiai kalbantis, bet sielos žmogus, su kuriuo bendraujame ir dabar per skype. Varanasyje - tikras istorikas, labai gerai kalbantis rusų kalba, davė daug žinių iš istorines pusės, ne tik sausais faktais besiremdamas. Tik pirmasis Delyje - labai mažai žinantis, išmokęs sausą tekstą, matyt dar neseniai dirbantis gidu, kalbantis tikrai prastai. Bet viskas gerai, prisitaikėme
Viešbučiai tikrai geri, pagal mūsų pasirinktą lygi. Labai patiko karalių medžiotojų namelis Jansi, kur dabar viešbutis. Tikrai norėjome dar pabūti, bent vieną naktį.
Apie maistą - atskira kalba. Nėra žodžių, kaip buvo skanu!!! Valgėm tik vegetarišką maistą (vyrai paragavo kelis kąsnius žuvies ir mėsos). Nepasiilgome visiškai savo lietuviško. Labai aštru, bet kitaip ir neįmanoma, kai valgėme ne pirmos klasės kavinėse. Ragavome ir vietinio romo, kurio kaina skyrėsi 10 kartu Agroje ir Puryje.
Kelionė traukiniu... Hmmmm, kaip čia pasakius... Dabar jau galiu ramiai rašyti, bet tada apsiverkiau, nes ta nešvara, tas žmonių kiekis paveikė. O ir pradžioje pasirodo mūsų gidas nežinojo, kad reikia užsirezervuoti vietas, prieš įlipant į traukinį, tad mus išmėtė po kajutes (jei taip galima jas pavadinti). Bet rupijos visagalės, ir mes jau bent po du sėdėjome šalia vietinių. Kelionė užtruko 28 valandas, nes buvo kaip tik metai po išpuolio Bombėjuje, tad naktį traukiniai stovėjo, po vagonus vaikščiojo kareiviai su šautuvais. Jausmas tikrai ne koks. Bet artėjant prie Purio, viskas pasimiršo, nes vaizdai pakeri. Pro langus nelabai matyti, tad pro atviras duris galima stebėti gražias gyvenvietes, palmes, vaikus, gyvulius. Daug gražiau, negu vaikštant po miestus. Ta nešvara visur pabaigoje tikrai pabodo. Nežinau, kaip kitiems, man ji visada kliuvo, nors tikrai nesu švaruolė, ar pedantiška, bet tai trukdė gėrėtis šventyklomis, pastatais ar gamta.
Karvės... Su jomis nieko baisaus, tik reikia ramiai į viską žiūrėti, bet va jaučiai Varanasyje!! Prie mūsų akių susikibo ragais, tad išgąstis tikrai buvo. Geriau su jais nesusidurti, bet neįmanoma, kai eini Varanasio gatvelėmis, kuriomis nelabai du žmonės prasilenkia, o kai priešais eina jautis - neišvengiamai turi nusiraminti ir drąsiai eiti toliau. Aišku, dar žiūrėti po kojomis, kad neįliptum i 'torčiukus'...
Šalis ypatinga, vaizdai kasdien stebino, įspūdis nerealus. Kelionė - viena iš įspūdingiausių (Malaizijoje teko po džiungles vaikščioti). Bet kol kas antrą kartą nenoriu važiuoti, man per daug visko - šalia mirtis, šalia gyvenimas, šalia gyvuliai, šalia purvas, šalia triukšmas.
Tik vieno galima iš jų pasimokyti - gyvenimo džiaugsmo. Ar varguolis, ar šventuolis - visi laimingi. To ir stengsimės nepamiršti.
Dėkui Jums už puikiai suorganizuotą kelionę!!!!
Inga, keliavo 2010 lapkritį
Ką tik grįžau iš kelionės po Tamil Nadu ir Keralą, kurioje man talkino GetsHolidays (jie - šaunuoliai, patikėkit!). Tai nebuvo mano pirmoji kelione i Indija, bet pirmoji i Pietų Indiją, tad keletas dar karštų pastebėjimų:
1. Jei ieškote unikalių šventyklų, istorinių paminklų, kultūros paveldo - Kerala ne Jums, rinkitės Centrinę arba Šiaurės Indiją; Keralą rinkitės jei pasiilgote unikalios gamtos.
2. Pietuose daug malonesni žmonės negu Šiaurės Indijoje: jie neagresyvūs, šypsosi, maloniau bendrauja, bet galioja ta pati taisykle kaip ir kitose Indijos dalyse - viską, ką sako vietiniai, tikrinkite min. du kartus.
3. Labai įspūdingos arbatos ir prieskoniu plantacijos aplink Munnar; pirkite ne tą arbatą, kuri gražiame maišelyje (pritaikyta turistams), o tą, kurią perka vietiniai.
4. Aplankykite Periyar: jei pasiseks, pamatysite laukinius dramblius, jei labai pasiseks - ir tigrus. Aš mačiau tik dramblius... Nusiteikite, kad ten Jus persekios būrys beždžionių...
5. Būtinai išsinuomokite laivą (houseboat) Alleppey ir plaukite įspūdingais kanalais (backwaters). Daugybė kokosų palmių pakrantėse, gardžios žuvys ir jūrų gėrybės, saulėlydis ir saulėtekis laive - tai neužmirštama!
6. Jei tikite, kad ajurveda gali Jums padėti išspręsti sveikatos problemas, apsilankykite Somatheeram Ajurvedic Resort. Jei norite tik pasimėgauti keletu ajurvediniu masažų - rinkitės pigesnes vietas.
7. Jei pasiilgsite miestų gyvenimo, judėkite į kaimyninį Tamil Nadu; labai vertas dėmesio Madurai, kuriame tiesiog būtina aplankykite Meenakshi Shivos šventyklą.
8. Nebijokite Indijos, ji labai visokia - spalvinga, nenuspėjama, uoskite jos kvapus, ragaukite maistą, pirkite įspūdingą šilką ir kašmyrą (tik prieš tai pasidomėkite, kaip atskirti tikrą šilką nuo poliesterio), bendraukite su plepiais vietiniais, gyvenkite kaip jie - tik ta diena, smarkiai nemastydami apie ateitį!
Gerų kelionių!
Rūta, keliavo 2009 balandį
Kodėl rinkaisi šią kelionę?
Kelionės kaina buvo pati pirmiausia priežastis (apytiksliai pasiskaičiavau, kad 10 d. kelionė su skrydžiu ir viešbučiais su maistais ir visom pramogom man apsiėjo apie 4000 lt).
Dar labai sudomino pačios keliones aprašymo planas (įtrauktas ne tik vežiojimas po populiariausias turistines vietas, bet ir truputis jogos ir maisto gaminimo pamoku).
Kas kelionėje patiko labiausiai?
Safaris į laukinę gamtą: beveik jokios civilizacijos ir minimalūs patogumai, bet gyvenimo sąlygos yra puikiai pritaikytos, manau, bet kokiam išlepintam europiečiui. Turėjau nepamirštamą nakvynę didelėje brezentinėje palapinėje-namuke, kurio sienos naktį per galingą audrą labai smagiai judėjo ir pro visus plyšius blyksėjo žaibai. Prieš tai galima buvo prisiklausyti naktinių klykavimų ir ūbavimų. Žvėrys, rodės, sukiojasi čia pat. Sutikti žmonės šitoje keliones dalyje buvo nuoširdžiausi ir taktiškiausi, kiek sutikau per visą kelionę. Maistas taip pat buvo skaniausias ir mažiausiai aštrus :) Tas man irgi pasirodė labai aktualu :) Gyvūnija ir augmenija be galo įvairi, tuo metu (balandis) buvo pačiame ryškiausiame ir kvapniausiame žydėjime. Iki pilnos laimes trūko tik pamatyti tigrą - tų vietų pasididžiavimą.
Galbūt tokie įspūdžiai liko ir dėl to, kad safaris buvo šiauresnėje šalies dalyje, kur mažiau karščio ir mažiau turistų, vietiniai žmonės dar taip nesugadinti popsines globalizacijos ir reiklių turistų.
Kas nepatiko?
Gidai po ekskursijų arba prieš (čia iš viso pasiutau) veda į parduotuves su kilimais, marmurais, juvelyrika. Sako, kad galiu tik pažiūrėti, bet pasitikę malonūs pardavėjai tikrai ne ekskursantų tikisi ir pradeda pardavimo ritualą. Taip, kaip sako gidai, jų prekių kokybė gera, sertifikatai ir medžiagos tikros, tačiau manau, kad tokių ar panašių prekių aš galiu rasti ir Lietuvoje. Na, gal ne tokiom kainom, nes pas juos galima nusiderėti. Tačiau pats derėjimosi procesas buvo ne itin malonus. Turbūt jie daugiau simpatijų atiduoda nesiderančiam vakarų europiečiui, o ne rytiečiui :) Nauda iš to - mėgavimasis jų skaniom arbatom ir malonia kondicionierių vėsa po lauko karščių.
Ką patartum kitiems keliautojams?
Tai ir būtų pagrindinis patarimas dėl aukščiau išvardinto punkto. Sakyti, kad neįdomu 'just look', nors ir siūlys, kad 'you don't need to buy', nes įėjęs į parduotuve pajusi, kad 'need to buy' nors ką nors. Geriau prašyti, rekomenduoju net zyzti kelis kartus, kad vežtų į gatvėse esančias prekybos vietas, į turgus, į vietas, kur patys jie eina apsipirkti.
Man taip pasisekė saldumynų neturistiškai nusipirkti. Nulėkiau paskui vairuotoją, kai jis 'one minute' pasakęs nuėjo pirkti savo šeimynai lauktuvių :) Jie, pastebėjau, turi tokią savybę, greitai pamiršti, jei nelabai jiems aktualu ar naudinga, ko prašai. Todėl geriau kartoti ir nebijoti būti įkyresniam su savo pageidavimu. Bet maloniai įkyriam, su šypsena :). Tuo pačiu ir jie atsakys.
Kitas geras 'bajeris', ant kurio pasikabinau, kad gidas ar vairuotojas (pastarasis net labiau) siūlo nepirkti parduotuvėje, kurią dabar parodys, nes čia kainos 'not good'. Va po to jis nuveš pas savo brolį/pusbrolį ar dar kokį giminaitį, kuris turi biznį jau daug metu ir gerom kainom parduoda :) Užsirausim ant to pačio ’geros brangios parduotuvės su gerom kainom’ kabliuko...
Jei teks kam panašiai su vairuotoju važinėtis, siūlyčiau ne visada jo rekomendacijom pasikliauti, o prašyti stoti prie vietų, kurios pasirodys įdomios patiems. Turiu omeny, ne tik dėl pirkinių, bet ir dėl objektų ar vietų važiuojant pakeliui. Čia man pagelbejo 'Lonely planet' knyga. Ja vadovaudamasi, žinojau iš anksto, kad važiuodami kažkuriuo maršrutu, galim pamatyti tą ar aną. Tikrai išsamu ir naudinga.
Kiek supratau, dėl ekspromtų indai nepyksta :) Gailiuosi, kad tik į kelionės pabaigą tuo pradėjau daugiau naudotis...
Ką gali pasakyti apie kulinarijos pamokas?
Turėjau vieną pamoką. Demonstravo 4 ar 5 patiekalų gaminimą. Buvo įdomu stebėti, kaip ir kokia seka gaminamas tikras indiškas maistas. Beveik pusę sudėtinių produktų reikėtų pirkti tenai .Nors improvizacija maisto gamyboje, manau, visada galima. Todėl, manau, kad ir ta viena pamoka vieną aiškų supratimą apie indišką virtuvę tikrai davė - BEPROTIŠKAI AŠTRU!!! Nes niekur per visą kelionę tokio aštraus maisto neragavau, kaip per pamokas. Dar buvo paaiškinta, kad čia buvo gaminamas tikras tradicinis indiškas maistas, kad restoranuose ar lauke paruošiamas švelnesnis... Žodžiu, čia reikia pasiruošti daug vandens gausiam užsigėrimui...
Ką gali pasakyti apie jogos pamokas?
Gavau 2 pamokas. Buvo bendrom tezėm glaustai nupasakota, kas yra joga ir kuo ji naudinga žmogui. Asanos-pratimai buvo rodomi įvairūs ir kai kurie gana sudėtingi. Man pasirodė, kad tai buvo daugiau parodomojo tipo užsiėmimai, kuriuose galima buvo pasitiktinti savo lankstumo ribas ar asanų kiekio ar darymo technikos žinojimą. Suprantama, kad per 2 užsiėmimus daugiau nelabai ką ir 'išlauši' :) Nežinau, kaip tokie užsiėmimai atrodytų visai nedariusiam jogos. Galbūt mokytojas tada rodytų ir mokytų tik kokius tipinius pratimus. Nes dabar aš rodžiau, ką žinau, jis rodė, ką moka :) Įdomu buvo palyginti savo žinių ir technikos lygi su profesionalu.
O įdomiausias prisiminimas iš jogos pamokų man liks apie jogos guru - tokį didelį baltaplaukį senelį, kuris man dave keletą asmeninių patarimų ir gyvenimo pamokymų :) Įsiprašiau pas jį, kai baigėm paskutinį užsiemimą. Jogos moke guru asistentas ar mokinys - nežinau, kaip jis vadinasi. O pastarąjam turbūt numušiau truputėlį ūpą, kai beveik dešimtmečiu pasendinau vargselį vietoj to, kad ji pajauninčiau spėdama amžių :)
Po tokio ir dar vieno panašaus nesėkmingo spėjimo supratau, kad spėti induso amžių - ne pagal šiauriečio erudicijos laipsnį :) Nes jie ne visai tokie, kaip mes... :)
Vytautas, keliavo 2009 sausį
Žadėjau parašyti atsiliepimus apie kelionę, kai turėsiu laiko. Taigi, bandau papasakoti mūsų įspūdžius apie agentūros darbą. Iš esmės kelionė patiko, nors ir pasitaikė tam tikrų nesusipratimų.
Atskridus apgyvendino viename iš Delio viešbučių. Jis buvo visai tinkamas. Iš ryto išvažiavome į Jaipurą. Reikia pastebėti, kad siųstoje programoje buvo numatyta, kad pirmą dieną apžiūrėsime Delį, tačiau paaiškino, kad šį miestą apžiūrėsime paskutinę dieną. Taigi pirmą dieną buvo ilga kelionė į Jaipurą. Pakeliui užvažiavome į mažą kaimelį. Jaipure buvo įdomus viešbutukas (gerai, kad pačiame miesto centre – galėjome laisvai pasiekti prekybines gatves ir jomis pasivaikščioti). Ryte susitikome su gidu ir labai nustebome, kad jis kalba angliškai, o ne rusiškai. Tiesa jis labai gerai kalbėjo angliškai ir mums tai tiko.
Po pietų išvažiavome į Ranthambore. Viešbutis buvo tragiškas – ypač vonios kambarys. Kelionės lapuose kaip ir buvo numatyta, kad vakare važiuosime į kažkokį kaimelį, bet nebuvome niekur. Be to, niekas nesiteikė paaiškinti, kad šiame viešbutyje mums nemokami ne tik pusryčiai, bet ir vakariene (o gal ir pietūs). Tai sužinojome, tik išvažiuodami. Bendrai safaris po šį parką buvo silpniausia keliones dalis. Nors trasų parke yra 5, tačiau tiek ryte, tiek po pietų važiavome tik viena trasa . Abiejų išvykų metu gidų tikslas buvo tik vienas – parodyti tigrą. Vakare teko dalintis įspūdžiais su kitais safari dalyviais – visi jie nebuvo labai nudžiugę nuo tokio safari.
Išvažiavome į Fatehpur Sikri. Gidas kalba tik angliškai ir tai sunkiai. Šį stebuklą aplankėme prabėgdami. Vos ne kiekvienas gido sakinys užsibaigdavo – ir mano seneliai taip darę (apdirbdavo marmurą). Pastatus apžiūrėjome ne vieni – kartu su įkyriais prekių siūlytojais. Deja šioje vietoje tik prekiautojai jautė gido palaikymą (net Varanasyje gidas gatvėse sugebėjo organizuoti normalų bendravimą su juo, o ne su prekiautojais). Greitai aplankę istorinius pastatus turėjome pakankamai laiko gido giminaičio marmuro parduotuvėje. Tai įsiutino ne juokais. Aš mokėjau pinigus ne už parduotuvių lankymą. Buvo tai ir kituose miestuose, tačiau turėjome tuose miestuose pakankamai laiko apžiūrėti mums rupimus objektus. Tada jau nebepikta dėl parduotuvių lankymo. Dabar ką atsimename iš šio miesto – tai tik parduotuvė.
Pagaliau Agra. Tiek viešbutis, tiek ekskursijos, tiek ir gidas – viskas taip kaip ir tikėjomės, t.y. labai gerai. Gal tik kiek kurioziška situacija buvo Agros stotyje, kai ruošėmės važiuoti į Gwalior. Mus lydėjo agentūros darbuotojas ir dėl to jautėmės tikrai saugūs. Kiek sunerimome, kai supratome, kad jis mus ruošiasi išsiųsti į Delį, o ne Gwalior. Kai išsiaiškinome kur mes važiuojame ir paklausėme kuris bus sustojimas, jis atsake – pirmas, nors iš tikro tai buvo antras.
Toliau dar trys miestai. Buvo tikrai verta juos pamatyti, o į Ochra norėtųsi dar karta grįžti ir daugiau laiko skirti. Gidas sunkiai kalbėjo rusiškai, bet su kiekviena valanda jo rusų kalba vis gerėjo. Be to, jis labai stengėsi, kad mums būtų viskas gerai. Ir viešbučiai buvo tinkami – bent jau viskas gerai veikė. Gal kiek šokiravo siūlomi restoranai pietums pavalgyti. Patiekalų kainos buvo labai aukštos įvertinant kokiame kaime mes maitinomės ir kokio dydžio porcijos buvo. Apie viena jų net gidui pasakėme.
Ir paskutinis miestas Varanasis – čia viskas buvo puiku. Gerai sudaryta programa. Gidas gerai kalbėjo rusiškai. Viešbutyje maisto kaina – tokia kokios ir tikėjomės Indijoje.
Deja dėl nesusipratimo su išvykimo data (atrodo tai ir buvome aptarę meilais) gavosi taip, jog Deli pasiekėme 19 dienos pavakare. Taigi, jokios ekskursijos po Delį nebuvo. Tikėjomės, kad bent vakarinį Delį pamatysime, tačiau mums paaiškino, kad senasis Delis yra uždarytas, nes sustiprintas saugumas. Taigi, kelias valandas pasivažinėjome automobiliu, daugiausiai laiko praleisdami automobiliu kamščiuose – tiek to Delio. Tiesa, mums gražino dar dalį pinigu už Delio viešbutį.
Taigi apibendrinant kelionę galima sakyti, kad ji buvo puiki, tačiau su trimis deguto šaukštais – Ranthambore, Fatehpur Sikri ir Delis. Be to yra dar viena didele problema – priverstinis vežiojimas po parduotuves, kur su min. 50% antkainiu parduodamos prekės. Deja, aš mokėjau ne už tai. Visai kultūringai tai vyko Jaipure, kur paaiškino kaip gaminami kilimai, tačiau kai tai daroma kiekviename mieste – tai tampa įkyru ir pagaliau kelionė turi labai ribotą laiką...
Manau, kad jūsų agentūrą visai ramiai galėsiu rekomenduoti savo draugams, tik perspėsiu dėl minėtų dalykų.
|
